Paslaptis, padėjusi man paprasčiau suprasti techninę analizę

Kai tik pradėjau mokytis techninės analizės, mano grafikai atrodė būtent taip.

Žymėjau palaikymo ir pasipriešinimo lygius, trendo linijas ir kanalus, pridėdavau slankiuosius vidurkius, RSI, MACD ir kitus indikatorius.

Galiausiai grafikas tapo perkrautas.

Maniau, kad visa tai padės geriau prognozuoti kainos judėjimą, tačiau klydau.

Kodėl?

Dėl įrankių pertekliaus gaudavau prieštaringus signalus.

Štai pavyzdys.

Grafinis paternas po pramušimo rodo pirkimo galimybę, o indikatorius signalizuoja perpirkimą ir siūlo parduoti.

Kuo turėčiau vadovautis: grafiniu paternu ar indikatoriumi?

Suprantate, ką turiu omenyje? Prieštaringi signalai klaidina ir kelia nusivylimą.

Prireikė kelerių metų, kol supratau, kad techninė analizė neturi kelti sumaišties.

Todėl šiame vadove pasidalysiu:

• Kur grafike ieškoti pirkimo ir pardavimo galimybių.

• Kaip tiksliau pasirinkti įėjimo ir išėjimo momentą.

• Kaip apsaugoti prekybos sąskaitą ir valdyti pelną.

• Kaip tą patį metodą taikyti kylančiose ir krintančiose akcijų, valiutų bei kriptovaliutų rinkose.

Pradėkime!

Pirmoji šios formulės dalis – rinkos struktūra.

Idėja paprasta.

Pirmiausia nuspręskite, kaip elgtis esamomis rinkos sąlygomis.

Taikydami šį metodą išskiriame tris rinkos būsenas: kylantį trendą, krintantį trendą ir diapazoną.

Kylantis trendas

Kylantis trendas – tai vis aukštesnių maksimumų ir minimumų seka. Grafikuose jie žymimi HH (higher high – aukštesnis maksimumas) ir HL (higher low – aukštesnis minimumas):

Kylančioje rinkoje matome didelius impulsinius judėjimus aukštyn.

Pirkėjas, prekiaujantis kylančio trendo kryptimi, siekia pasinaudoti šiais impulsiniais judėjimais.

O jeigu esate pardavėjas ir stebite korekcinius judėjimus...

Korekcinio judėjimo prieš trendą potencialas paprastai mažesnis:

Štai kodėl kylant trendui verta pirmiausia ieškoti pirkimo galimybių.

Krintantis trendas

Čia viskas atvirkščiai.

Krintant trendui kaina formuoja vis žemesnius maksimumus ir minimumus. Grafikuose jie žymimi LH (lower high – žemesnis maksimumas) ir LL (lower low – žemesnis minimumas):

Rinka juda žemyn.

Viena rinkos ypatybių – ji niekada nekrinta tiesia linija.

Leisdamasi žemiau ji atlieka impulsinį judėjimą žemyn, o tada korekciją.

Kuo norite būti krintant trendui: pirkėju ar pardavėju?

Pirkėju? Juokauju!

Taikydami šį metodą ieškome pardavimo galimybių.

Ieškau pardavimo galimybių, nes principas tas pats: parduodant krintančio trendo kryptimi pelno potencialas gerokai didesnis.

Grafike matote judėjimo žemyn potencialą.

Tokio dydžio judėjimo galite tikėtis, palyginti su pirkimu krintant trendui.

O jeigu krintant trendui perkate, jūsų pelno potencialas gerokai mažesnis:

Prieš trendą prekiaujantis pirkėjas galėtų tikėtis tokių korekcinių judėjimų.

Jie akivaizdžiai mažesni už impulsus žemyn.

Rinka diapazone

Tokioje rinkoje kaina svyruoja tarp viršutinės ir apatinės diapazono ribų.

Štai ką turiu omenyje:

Pasidalysiu paslaptimi.

Kai rinka juda diapazone, aklai neperku ties palaikymu ir neparduodu ties pasipriešinimu.

Vien pažymėti taškai dar nėra signalas atidaryti sandorį:

Kaip prekiauju diapazone judančiose rinkose?

Net ir diapazone pasirenku prekybos kryptį, kuriai teiksiu pirmenybę.

Vienais atvejais ieškau tik pirkimų ties palaikymu, kitais – tik pardavimų ties pasipriešinimu.

Šiek tiek vėliau paaiškinsiu, kodėl turiu tokį įprotį ir su kuo jis susijęs.

Turite būti lankstūs ir greitai prisitaikyti.

Rinkos struktūra padeda suprasti, kada ieškoti pirkimų, kada – pardavimų, o kada geriau likti nuošalyje.

Kylantis trendas

Kurioje grafiko vietoje turėtumėte pirkti ar parduoti?

Tam patogu naudoti palaikymo ir pasipriešinimo lygius.

Paaiškinsiu...

Palaikymo zona – tai grafiko sritis, kurioje į rinką gali ateiti pirkėjai ir pastūmėti kainą aukštyn.

Pasipriešinimo zona – tai grafiko sritis, kurioje į rinką gali ateiti pardavėjai ir pastūmėti kainą žemyn.

Panagrinėkime šį pavyzdį:

Rinkoje vyrauja kylantis trendas.

Kur šiame grafike turėtume atidaryti ilgąją poziciją?

Kur šiame grafike yra palaikymo zona?

Ieškau zonų, nuo kurių kaina jau buvo atšokusi aukštyn.

Kuo zona reikšmingesnė, tuo daugiau dėmesio jai skiriu. Štai pavyzdys:

Nuo šios palaikymo zonos kaina atšoko du kartus.

Todėl šiam palaikymo lygiui skirsiu pakankamai dėmesio.

Judėkime toliau...

Atkreipkite dėmesį, kaip kaina nuo šio lygio atšoko aukštyn ir pasiekė dabartinę vietą.

Šioje zonoje grafike pažymėsiu palaikymo lygį.

Norint pažymėti palaikymo ir pasipriešinimo lygius, nereikia grafike braižyti daugybės linijų.

Pirmiausia pažymėkite dvi artimiausias reikšmingas palaikymo ir pasipriešinimo zonas.

Nereikia perkrauti grafiko daugybe linijų.

Krintantis trendas

Krintant trendui ieškome pardavimo galimybių.

Raskime dvi paskutines grafiko zonas, nuo kurių kaina atšoko ir pasuko žemyn.

Kai kaina pramuša palaikymo lygį iš viršaus žemyn, jis gali tapti pasipriešinimo lygiu.

Tarkime, kaina pramušė pasipriešinimo lygį iš apačios aukštyn. Dabar jis gali tapti palaikymo lygiu, o kaina – kilti toliau:

Jis atsako į klausimą:

Kada tiksliai norite pirkti ar parduoti?

Čia padeda žvakių paternai.

Pasidalysiu dviem populiariais ir labai naudingais žvakių paternais, kurie gali praversti jūsų prekyboje.

Tai plaktuko ir krintančios žvaigždės paternai.

Plaktukas

Plaktukas rodo, kad nagrinėjamo laikotarpio pradžioje dominavo pardavėjai, tačiau vėliau pirkėjai sugebėjo apsukti judėjimą aukštyn.

Pamatyti plaktuko paterną nereiškia aklai spausti pirkimo mygtuką.

Taip pat turite atsižvelgti į kitus veiksnius: rinkos struktūrą, vertės zoną ir panašiai.

Kai rinkos struktūra ir vertės zona palankios pirkimui, plaktukas gali tapti įėjimo signalu.

Jis padeda pasirinkti momentą, tačiau nepakeičia viso prekybos plano.

Į rinką galite įeiti kitos žvakės atsidarymo kaina.

Krintanti žvaigždė

Krintančios žvaigždės paternas yra priešingas plaktukui.

Laikotarpio pradžioje situaciją kontroliavo pirkėjai, o vėliau iniciatyvą perėmė pardavėjai.

Jie tarsi pasakė: „Gana!“

Kaina pasuko žemyn, o žvakė užsidarė netoli laikotarpio minimumo.

Šie du paternai padeda tiksliau pasirinkti įėjimo momentą, atsižvelgiant į rinkos kontekstą.

Klaidingo pramušimo modelis

Tai kainos, o ne žvakės paternas.

Klaidingas pramušimas susiformuoja, kai kaina nusileidžia žemiau palaikymo, tada greitai apsisuka ir grįžta virš jo.

Tai labai naudingas signalas atidaryti ilgąją poziciją.

Kalbėdami apie išėjimą iš sandorio, bandome atsakyti į du klausimus:

Kur išeiti, jeigu klystame? (Stop-loss)

Vadovaujuosi labai paprastu principu.

Stop-loss nustatykite tokiame lygyje, kuriame jūsų prekybos modelis nebegalioja.

Kur tiksliai reikėtų nustatyti stop-loss?

Rekomenduoju jį nustatyti už vertės zonos arba kainos struktūros ribų.

Kiekvieną kartą stop-loss nustatykite tokiame lygyje, kurį pasiekusi rinka paneigtų jūsų prekybos modelį.

Kur išeiti, jeigu esame teisūs? (Take-profit)

Šiuo atveju išeiti galima įvairiais būdais.

Galima pasiimti pelną iš vieno kainos svyravimo, išlaikyti poziciją trendo metu ar pasirinkti kitą būdą. Kol kas apsistokime ties paprastu pavyzdžiu.

Pavyzdys:

Rinka juda diapazone.

Kaina juda tai aukštyn, tai žemyn.

Tarkime, perkate ties palaikymo lygiu. Kur šiame grafike į rinką ateina pardavėjai ir stumia kainą žemyn?

Pardavėjai į rinką ateina pasipriešinimo zonoje.

Tai tinkama vieta take-profit orderiui – šiek tiek žemiau pasipriešinimo zonos.

Jeigu kaina priartėja prie pasipriešinimo ir pasiekia jūsų tikslą, užfiksuojate pelną.

Čia gali nutikti taip: kaina pasieks pasipriešinimo zoną, tada greitai apsisuks ir pasuks žemyn.

Jeigu take-profit nustatysite virš pasipriešinimo, tam, kad jis būtų įvykdytas, kaina pirmiausia turės pramušti šią zoną.

Tačiau pramušimas nėra garantuotas.

Atsižvelkite į kainos struktūrą ir nesitikėkite, kad rinka būtinai pasieks jūsų tikslą.

Jeigu žinote, kad šioje zonoje gali atsirasti pardavėjų, elkitės konservatyviai ir take-profit lygį nustatykite prieš pat pasipriešinimo zoną.

Taip padidinate tikimybę pasiekti tikslą dar prieš galimą apsisukimą ties pasipriešinimu.

Tai dvi labai paprastos rekomendacijos, į kurias verta atsižvelgti nustatant stop-loss ir take-profit orderius.

Taigi jau pasidalijau visa formule.

Vadinu ją MAEE formule: Market structure – rinkos struktūra, Area of value – vertės zona, Entry – įėjimas, Exit – išėjimas.

Panagrinėkime kelis pavyzdžius, kuriuose taikoma ką tik išmokta MAEE formulė.

Nagrinėdamas juos pasidalysiu papildomais Price Action būdais, padedančiais pasirinkti įėjimo ir išėjimo momentą.

Pirmoji MAEE formulės dalis...

Rinkos struktūra

Kokia rinkos struktūra šiame grafike?

Kylantis trendas?

Teisingai.

Pirmiausia nustatome, kad rinkoje vyrauja kylantis trendas.

Vertės zona

Jeigu rinkoje vyrauja kylantis trendas, norime pirkti vertės zonoje. Šiuo atveju tai bus palaikymo zona.

Kaina jau buvo priartėjusi prie palaikymo, o per kitą jo testą susiformavo apsisukimo žvakė:

Šią situaciją veikiau pavadinčiau klaidingu pramušimu, o ne plaktuku.

Kaina nusileido žemiau palaikymo ir greitai grįžo virš jo – tai vienas iš aptartų įėjimo signalų.

Tai klasikinis klaidingo pramušimo pavyzdys.

Šiuo atveju į rinką galite įeiti kitos žvakės atsidarymo kaina, o stop-loss nustatyti tam tikru atstumu žemiau minimumo.

Stop-loss orderių vietai parinkti naudoju ATR indikatorių.

ATR (Average True Range – vidutinis tikrasis diapazonas) matuoja istorinį instrumento volatilumą.

Įėjimo taškas

Kur įeiname į rinką?

Galima įeiti atsidarant kitai žvakei.

Pažiūrėkime, kas vyks toliau.

Šiame pavyzdyje kita žvakė atsidarė maždaug ten, kur užsidarė ankstesnė:

Tai jūsų įėjimo į rinką kaina.

Išėjimai

Tikslą nustatysime prieš ankstesnius maksimumus, ties kuriais gali atsirasti pardavėjų spaudimas.

Taigi take-profit orderį nustatysime maždaug čia:

Take-profit nenustatau ties pačiais maksimumais, nes kaina gali nepasiekti aukščiausio taško.

Pažiūrėkime, kas vyks toliau...

Atidarius poziciją, kaina apsisuko ir pasuko prieš mus.

Nerealizuotas pelnas išnyko, o pozicija greičiausiai tapo nuostolinga.

Daugelis treiderių pajustų pagundą tiesiog užfiksuoti nuostolį ir judėti toliau, kad dar labiau nenukentėtų sąskaita.

Tačiau pagalvokite: nustatėte įėjimo tašką, stop-loss ir take-profit orderius.

Visi šie lygiai buvo numatyti iš anksto.

Jūsų stop-loss yra logiškame lygyje.

Kaina gali dar kartą patestuoti palaikymą, o tada vėl pasukti aukštyn. Logiškai nustatytas stopas palieka sandoriui erdvės tokiam judėjimui.

Kad stop-loss nesuveiktų per anksti, nenustatykite jo pernelyg arti esamos kainos.

Leiskite sandoriui vystytis neperžengiant iš anksto nustatytos rizikos.

Stop-loss jau suplanuotas iš anksto.

Laikykitės plano ir leiskite rinkai judėti sava eiga.

Pažiūrėkime, kas vyks toliau...

Šiame istoriniame pavyzdyje kaina vėliau pasiekė tikslą, todėl sandoris būtų užsidaręs pelningai.

Būtent taip veikia MAEE formulė.

Šiuo metu ši rinka greičiausiai juda diapazone.

Anksčiau minėjau, kad net ir diapazone turiu prekybos kryptį, kuriai teikiu pirmenybę.

Kartais noriu tik pirkti ties palaikymo lygiu, o kartais – tik parduoti ties pasipriešinimo lygiu.

Klausimas:

Kaip nusprendžiu, ar diapazone judančioje rinkoje pirkti ties palaikymu, ar parduoti ties pasipriešinimu?

Būtent tai dabar ir aptarsime.

Šios rinkos atveju noriu, kad pereitumėte į aukštesnį laiko intervalą ir pažiūrėtumėte, ką daro rinka.

Jeigu tai 8 valandų laiko intervalas, pereinu į dieninį:

Kaip matote, dieniniame laiko intervale šioje rinkoje vyrauja ilgalaikis kylantis trendas.

Tai reiškia, kad jeigu žemesniame laiko intervale ši rinka juda diapazone, noriu būti pirkėju.

Todėl žemesniame laiko intervale pirmenybę teiksiu pirkimams ties palaikymu: jie atitinka aukštesnio laiko intervalo trendo kryptį. Mano taikomu požiūriu tai padidina pasipriešinimo pramušimo tikimybę.

Grįžkime į 8 valandų laiko intervalą.

Aštuonių valandų grafike nustatysime palaikymo zoną, ties kuria ieškosime pirkimo galimybių.

Šiuo atveju kaina pasiekė palaikymo zoną.

Kita žvakė nusileidžia žemiau palaikymo:

Šiuo metu daugelis treiderių pagalvos...

„Palaikymo lygis pramuštas – atidarykime šioje rinkoje trumpąją poziciją.“

O kas nutinka vėliau?

Kaina apsisuka – susiformuoja klaidingas pramušimas:

Tai galiojantis klaidingo pramušimo signalas: kaina pramušė minimumų lygį, tada greitai apsisuko, o žvakė užsidarė virš palaikymo lygio.

Tokį derinį taip pat galima vadinti bulių apėmimu: kita žvakė apima ankstesnės raudonos žvakės kūną.

Galite įeiti kitos žvakės atsidarymo kaina.

Pažiūrėkime, kas vyks toliau...

1 ATR atstumo stop-loss skaičiavimo nekartosiu – principas jau žinomas.

Stop-loss orderį nustatysime maždaug čia:

O kur nustatysime take-profit orderį?

Aukštesniame laiko intervale kaina juda kylančiu trendu.

Kaip galite tuo pasinaudoti? Galite pritaikyti tą patį principą, kurį jau aptarėme.

Iš rinkos verta išeiti prieš atsirandant priešingos pusės dalyvių spaudimui:

Galimam tikslui numatyti galima naudoti Fibonacci išplėtimo lygius.

Tačiau noriu pasidalyti kitu būdu.

Pozicijos valdymas slenkančiu stopu

Dieniniame grafike rinkoje vyrauja kylantis trendas.

Tai suteikia pagrindą svarstyti ne tik artimiausią tikslą, bet ir galimybę išlaikyti poziciją tolesnio kilimo metu.

Kaip galime pasinaudoti šiuo trendu?

Tam galima naudoti slenkantį stop-loss, dar vadinamą trailing stop.

Jį valdyti galima įvairiais būdais.

Vienas iš jų – slankusis vidurkis.

Pažiūrėkime, kas vyks toliau H8 laiko intervale:

Šiame pavyzdyje rinka greitai pasiekia pirmąjį tikslą.

Pirmoji plano dalis įvykdyta.

Tarkime, šiame lygyje uždarėte pusę pozicijos, o kitą pusę palikote atvirą.

Kaip galite valdyti likusią pozicijos pusę?

Paprastumo dėlei tarkime, kad pradinė ilgoji USD/CNY pozicija buvo 10 000 vienetų. Pasiekę pirmąjį tikslą parduodate 5 000 vienetų:

Užfiksavote uždirbtą pelną.

Dabar likusios pozicijos dydis – 5 000 vienetų.

Kaip galite valdyti likusią 5 000 vienetų poziciją?

Galite taikyti slenkantį stop-loss.

Vidutinės trukmės trendui sekti galima naudoti 50 periodų slankųjį vidurkį – MA(50):

Likusią pozicijos dalį laikome tol, kol žvakė užsidaro žemiau MA(50). Svarbus būtent užsidarymas, o ne trumpalaikis linijos kirtimas.

Jeigu rinka ir toliau kils, slankusis vidurkis kils kartu su ja.

Išėjimo signalas – MA(50) pramušimas žemyn, žvakei užsidarant žemiau jo.

Galiausiai:

Jeigu vienoje vietoje sutampa kelios vertės zonos, skiriu jai daugiau dėmesio kaip galimai apsisukimo vietai.

Kokia rinkos struktūra šiame grafike?

Rinkoje vyrauja kylantis trendas.

Toliau turite nustatyti vertės zoną.

Dar vienas būdas nustatyti vertės zoną – naudoti slankųjį vidurkį:

Šiuo atveju naudojame 50 periodų slankųjį vidurkį.

Šioje grafiko dalyje kaina ne kartą reagavo į MA(50).

Kaina jį testavo kelis kartus:

Slankusis vidurkis sutampa su anksčiau pažymėta horizontalia palaikymo zona:

Tokį sutapimą vadinu vertės zonų persidengimu.

Tai svarbus reiškinys!

Mano taikomu požiūriu horizontalios palaikymo zonos ir dinaminės vertės zonos sutapimas suteikia daugiau pagrindo stebėti galimą apsisukimą.

Todėl tai zona, kuriai turėtumėte skirti ypatingą dėmesį.

Mano prekybos stilius – ne aklai šokti į rinką.

Vis tiek noriu palaukti, kol atsiras tinkamas įėjimo signalas.

Šiuo atveju laukiu, kol kaina nusileis į šią zoną ir atsiras atšokimo požymių:

Numatomas scenarijus: kaina dar kartą grįžta į vertės zoną, trumpam nusileidžia žemiau vietinio minimumo, tada apsisuka, o žvakė užsidaro virš palaikymo.

Galimi tikslai – prieš artimiausią svyravimo maksimumą arba prieš kitą, aukštesnį maksimumą.